Saulės garbinimas lietuvių pasaulėjautoje buvo esminis viso gyvybinio rato centras – šviesos, gyvybės, derliaus, sveikatos ir metų kaitos simbolis. Neatsitiktinai svarbiausieji žemdirbystės darbai – rugiapjūtė, sėja, derliaus nuėmimas – prasidėdavo ar baigdavosi apeigomis, skirtomis Saulei. Žmonės žinojo: be Saulės šviesos – jokios sėkmės, jokios brandos, jokio vaisiaus. Todėl kiekvienas saulėtekis ar saulėlydis, ypač pavasario ar... Skaityti
