Krivulė – lazda, kvietusi žmones į sueigą

Krivulė – tai ne tik kreiva lazda. Lietuvių tradicijoje ji turėjo kur kas gilesnę prasmę: buvo valdžios, kvietimo, pareigos ir bendruomenės susitelkimo simbolis. Perduodama iš rankų į rankas, krivulė kviesdavo žmones į sueigą, pranešdavo seniūno ar vyresniojo valią, ženklindavo panaktinio pareigą saugoti kaimą. Tai buvo savotiškas senosios bendruomenės „parašas“ ir „antspaudas“ laikais, kai žinia dar... Skaityti

Žinija

30.09.2025

0 Komentarai

Senasis lietuvių tikėjimas

Senasis lietuvių tikėjimas – ne tik mitų ir apeigų rinkinys, bet ir sudėtinga pasaulėjauta, kurią šiandien bandome atkurti iš padrikų, dažnai tendencingų liudijimų. Šiame tekste pristatome istoriko Zenono Ivinskio gana kritišką žvilgsnį į tuos šaltinius: jis griežtai vertina viduramžių kronikininkų toną, atpažįsta reformacijos ir humanistų fantazijų prietaisus, o savo subjektyvias, diskutuotinas išvadas pateikia kaip kvietimą... Skaityti

Žinija

Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu

29.09.2025

0 Komentarai

Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu

Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu – tai V. Daugudžio straipsnis iš knygos Ikikriščioniškos Lietuvos kultūra, siūlantis platesnį ir empiriškai pagrįstą žvilgsnį į senąją baltų sakralinę erdvę. Autorius primena, kad ilgą laiką mūsų vaizduotę formavo daugiausia rašytiniai šaltiniai bei lyginamosios etnografijos, folkloro ir kalbotyros duomenys, o archeologijos balsas tebuvo menkai girdimas. Būtent archeologiniai tyrinėjimai – nuo piliakalnių... Skaityti

Žinija

Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu

24.07.2025

0 Komentarai

Baltiškoji dvasia XIX a. kaime

Baltiškoji dvasia gyvavo ne tik senosiose apeigose, mituose ar dainose – ji pulsavo ir XIX–XX a. pradžios lietuvių kaimo kasdienybėje, kaip, kad pusluoja ir dabar. Nors oficialiai dominavo krikščionybė, kaimo žmogaus pasaulėjauta išliko daugiasluoksnė: jo mintyse, veiksmuose, papročiuose ir buityje glaudėsi archajiški tikėjimai, senieji mitiniai simboliai, o žemės, dangaus ir gyvybės ciklai buvo juntami ne... Skaityti

Žinija, Bendruomenės papročiai, Kosmologija, Pasaulėžiūra

Baltiškoji dvasia

04.07.2025

0 Komentarai

Ugnis mūsų protėvių akimis: šventa, gyva ir kerštinga

Ugnis – tai ne tik fizinis reiškinys ar šilumos šaltinis, bet ir viena seniausių šventenybių lietuvių pasaulėžiūroje. Nuo pat seniausių laikų ji buvo suvokiama kaip gyvas, jautrus, netgi kerštingas dvasinis darinys, turintis vardą – Gabija. Ši ugnies dvasia nebuvo dievas, bet kiekviena židinio ugnis turėjo savo Gabiją – globėją ir saugotoją, kurią reikėjo maitinti, gerbti,... Skaityti

Žinija

Ugnis

21.06.2025

0 Komentarai

Šventieji ąžuolai ir lietuvių pasaulėjauta

Šventieji ąžuolai nuo seniausių laikų užėmė ypatingą vietą lietuvių pasaulėjautoje ir baltų mitologijoje. Jie buvo ne tik gyvybės, stiprybės ir ilgaamžiškumo simboliai, bet ir gyvas tiltas tarp žmonių ir dievų. Prie šių galingų medžių degė amžinosios ugnys, vyko apeigos, aukojimai ir maldos. Ąžuolas simbolizavo Kosminį Pasaulio Medį — ašį, per kurią susijungia žemė, dangus ir... Skaityti

Žinija

Šventieji ąžuolai