Braškių auginimas – vienas maloniausių sodo darbų, nes net ir nedideliame žemės plotelyje galima užsiauginti skanių, kvapnių ir gražių uogų. Braškės nereikalauja didelio daržo, tačiau geram derliui svarbu tinkamai pasirinkti daigus, paruošti dirvą, teisingai pasodinti ir prižiūrėti augalus.
Šiame straipsnyje aptariama, kaip braškės dauginamos ūsais, kuo skiriasi stiprūs ir silpni daigai, kodėl svarbi gera šaknų sistema, kokią dirvą mėgsta braškės ir kaip išvengti dažniausių sodinimo klaidų. Taip pat pristatomos skirtingos braškių atmainos, jų savybės ir tinkamumas desertui ar uogienių gamybai. Tai praktiškas senųjų sodininkystės patarimų rinkinys tiems, kurie nori užsiauginti sveikų, stiprių braškių kerelių ir sulaukti gero uogų derliaus.
Braškių auginimas: daigų dauginimas, sodinimas ir priežiūra
Pirmosioms žemuogėms pasirodžius miške, žmones būriais traukia uogauti. Tuo tarpu kiekvienas uogų mėgėjas užmiršta, kad turėdamas keletą kvadratinių metrų žemės ploto, be didelio vargo ir išlaidų, gali prisiauginti labai skanių, didelių ir gražių braškių uogų.
Braškių protėviai yra kilę iš Amerikos žemuogių, dėlto jos savo forma panašios į žemuoges, ir skiriasi tik dydžiu ir skoniu. Vidutinių braškių uogų dydis atitinka kaštanų vaisių arba laukinių obuolių dydį. Didesnė braškių uoga sveria 15–20 gramų. Nuskynę 50 tokių uogų, turėsime visą kilogramą braškių.
Tenka pastebėti, kad braškių uogos yra labai skanios, maistingos, turi daug vitaminų ir tinka tiek desertui, tiek konservams, žinoma, jei tik jos yra geros atmainos. Visą tai turint galvoje, reikia nieko negalvojant dar šį rudenį pasodinti bent po keliolika braškių daigų. Pradedantiems braškes auginti patartina iš karto jų daug nesodinti, nes braškių geriau palengva prisidauginti.
Dauginimas
Braškės, augdamos, leidžia į visas puses ūsus, kurių mazguose yra po keletą lapelių, ir toje vietoje susidaro šaknelės. Tosios šaknelės iš dirvos pradeda imti maistą, ir galų gale kiekvienas mazgelis lieka atskiru augalu. Taip natūraliai veisiasi braškės be jokios priežiūros. Bet taip įšaugę daigai esą silpni ir tinkamo derliaus iš jų nereikia laukti. Norint turėti gerų daigų, braškių dauginimą reikia atlikti sekančiu būdu. Tiems braškių kelmeliams, iš kurių manoma auginti daigai, nereikia leisti auginti uogos, t. y. reikia nuo jų visus žiedus nuraiškyti, kad kelmeliai nenusilptų.
Tik tuo būdu dauginant braškes, galima laukti extra rūšies daigų. Auginant daigus iš auginusių uogas kelmelių, reikia jie pavasarį gerai patręšti, ypač gerai laistyti 2–3 kartus po lietaus srutomis, tuomet jie duos dideles ir geresnes uogas, ir pajėgs išauginti gerų daigų.
Iš išaugusių iš kelmelio ūsų, reikia parinkti 5–6 pačius stipriausius ir pirmąjį mazgelį prismeigti mažu mediniu kabliuku į padarytą duobutę. Pats kabliukas daromas iš plonų medžių šaknelių, kurių vienas galas gali būti ilgesnis. Prismeigti reikia visai silpnai, kad ūsas tiktai laikytųsi prie žemės. Smeigti reikia patį pirmąjį pumpurą, o likusius reikia nupjauti. Prismaigyti reikia aplink kelmelį, kur tiktai yra daugiau vietos. Taip pat reikia daboti, kad nepaslinktų ūsų ilgesnių kaip 50–60 cm., nes ilgesniems kelmelis negalėtų perduoti pakankamai maisto ir todėl jie nespės įaugti. Ūsai pradedami smaigyti liepos pirmoje pusėje. Tvarkingai prismeigtas ūso mazgas tuojau pradeda leisti šakneles į dirvą, ir jau rugpiūčio pirmoje pusėje, arba net liepos pabaigoje, ūsai gali būti perpjauti ir kiekvienas mazgas lieka savistoviu augalu. Praslinkus savaitei nuo perpjovimo ūso, daigai gali būti raunam ir sodinami į jiems paruoštą dirvą.
Jei norima pagreitinti braškių prinokimą po stiklais, tai panašiu būdu ūsai, vietoje duobučių, prismaigomi į paruoštus vazonėlius. Vazonėliai pripilami tinkamai paruoštos žemės, ir prieš prismeigimą ūsų įkasami į dirvą aplink kelmelius. Vazonėliuose būna puiki, tinkama daigams žemė, todėl jie išauga su stipria šaknų sistema ir tvirtu pumpuru.
Kai kas daugina braškes tiesiog kelmelius perskiriant į kelias dalis. Toks dauginimo būdas visai netinkamas, nes daigai mažai dera, ir atmainos greit išsigimsta.
Daigų suskirstymas
Braškių daigai pagal savo sodinamą medžiagą skirstomi į tris rūšis. Pirmos rūšies daigai turi būti su aiškiu stipriu storu pumpuru ir privalo turėti gerą šaknų sistemą. Antros rūšies daigai taip pat turi turėti ryškų pumpurą, bet jau šiek tiek plonesnį ir menkesnę šaknų sistemą. Visi likusieji daigai su neaiškiu pumpuru ir menka šaknų sistema skiriami prie trečios rūšies.
Sodinti apsimoka tiktai pirmos ir antros rūšies daigai. Pasodinti silpni daigai reikalingi labai geros priežiūros, be to dažniausiai atsitinka ir taip, kad jie žydi, o nemezga, jei kartais ir mezga, tai uogų esti mažai, o ir tos pačios smulkios. Todėl silpnus daigus sodinti neapsimoka. Tuo tarpu pasodinus pirmos rūšies daigus, juos 2–3 kartus palaisčius, galima palikti iki rudens be priežiūros.
Dirva ir jos paruošimas
Braškės mėgsta lengvesnę priesmėlio dirvą, kad tiktai joje būtų pakankamai puvenų ir giliai įdirbta. Braškės turi dvejopas šaknis. Vienos stambios ir lenda į dirvą gilyn apie 50–60 cm. ir tuo būdu apsaugoja augalą nuo didelių sausrų. Kitos šaknys šakojasi prie dirvos paviršiaus, panašiai kaip agurkų ir nuo jų daugiausia priklauso derliaus gausumas. Todėl, jei norime sulaukti geresnio derliaus, reikia daigus apdėti pūvėsinga žeme, kad paviršutinės šaknys galėtų paimti daugiau maisto. Turint tai galvoje, braškėms dirva reikia giliai išdirbti. Tą darbą geriausia atlikti su kastuvais. Bet jei kartai podirvis labai liesas, tai reikia perkasti daryti kiek sekliau, bet supilti aukštesnes ežes. Prieš perkasant dirvą, reikia patręšti perpuvusiu mėšlu ir duoti kvadratiniam metrui superio apie 40 gramų ir kalio druskos 40 % apie 15–20 gramų. Kur dirva prie molio, ten kalio druskos galima duoti mažiau, bet lengvesnėse smėlio dirvose be kalio druskos braškių auginimas neįmanomas. Ž. Ū. Akademijos Darže pastebėta, kad kalio druska tręštos braškės mažiau sirgo, našiau atrodė ir daugiau davė vaisių. Braškės labiausiai mėgsta tokias dirvas, kur yra rūgštinė reakcija, todėl ruošiant braškių kultūrai dirvą negalima tręšti kalkėmis ir medžio pelenais.
Sodinimas
Braškės geriausia sodinti ant ežių vieno metro pločio. Sodinama išilgai dviem eilėm, nuo kraštų per 20–25 cm. ir daigas nuo daigo per 40 cm. šachmatine tvarka. Galima ant tokio pat ežios ploto sodinti ir tris eiles taip pat šachmatine tvarka, daigas nuo daigo per 50 cm., bet tada lieka labai mažai vietos braškėms dauginti ir todėl darbas labai apsunkinamas. Prieš pat sodinimą reikia lapų skaičių sumažinti, kad būtų mažesnis vandens išgaravimas. Tam tikslu nuo lapkočio reikia pašalinti po vieną lapelį, paliekant ant jo tiktai po du lapus. Šakneles pamirkyti į skystimą, padarytą iš molio ir karvių mėšlo. Sodinti reikia taip, kad daigas būtų dedamas į kaušeliu padarytą duobutę, apipilamas žeme ir iš dviejų pusių suspaudžiamas. Reikia žiūrėti, kad neužsivertų daigo pumpurėlis ir nepasodinti sekliai. Apie pasodintą daigą padaroma lėkštelė ir tuojau paliejama vandeniu. Jei tuojau po pasodinimo nebūna lietaus, tai reikia dar bent porą kartų palieti kol daigai galutinai prigis.
Daigų siuntimas
Braškių daigai lengva siųsti iš vienos vietos į kitą paštomatais arba kitais būdais, tiktai jie reikia tinkamai supakuoti. Tam tikslui išrauti ir surūšiuoti daigai reikia sudėti po dešimt štukų į pundelius ir pamirkyti jų šakneles į skystimą, padarytą iš karvių išmatų ir molio. Viso pundelio šaknelės apdėti šlapiomis samanomis, apvynioti jos popieriu ir surišti. Taip parengtus pundelius dedame į siuntimui paruoštą dėžutę. Dėžutė turi būti atatinkamo dydžio, su padarytomis šonuose skylutėmis, kad galėtų praeiti oras. Jei daigai toli siunčiami, tai reikia dugną iškloti šlapiomis samanomis, kad drėgmė ilgiaus išsilaikytų. Į dėžutę pundelius sustatome taip, kad jie nebūtų smarkiai suspausti, bet kartu ir nesmuktų į visas puses.
Atmainos
Braškių atmainų yra labai daug. Vienos jų labiau tinka vienam tikslui, kitos kitam. Vienos atmainos vienose sąlygose gerai auga ir dera, tuo tarpu kitos tose sąlygose skursta. Todėl labai svarbu prieš sodinimą pasirinkti tinkamą atmainą, kuri atitiktų reikalingą uždavinį ir gerai derėtų mūsų sąlygose. Čia paminėsiu keletą atmainų, kurios pasirodė geresnės iš auginamų Ž. Ū. Akademijos Mokomajame Darže:
- Ananas. Tinka labai gerai desertui, taip pat konfiturams. Atmaina ankstyva.
- Abrikos. Labai skanios uogos, tinka daugiausia desertui. Atmaina vidutinio ankstyvumo.
- Deutsch Evern. Tinka desertui ir ypač konfitūrams. Atmaina gan ankstyva.
- Kaiser Sämling. Tinka desertui ir konfitūrams. Gerai pakenčia persiuntimą. Atmaina vidutinio ankstyvumo.
- King George (Karalius Jurgis). Labai skanios uogos, tai bus extra desertinės, tinka ir konfitūrams. Atmaina vidutinio ankstyvumo.
- Noble (Laxton’o). Stambios gražios uogos, tinka desertui ir konfitūrams.
- Perle von Thüringen. Tinka desertui ir konfitūrams. Atmaina vidutinio ankstyvumo.
- Roth Elephant. Stambios uogos, gerai perneša persiuntimą. Šiaip vidutinė atmaina.
- Sieger. Vidutinio ankstyvumo atmaina. Savo ypatybėmis stovi viduryje tarp Noble ir Kaiser Sämling.
