Kringlio mušimas – vienas iš senųjų lietuviško sodžiaus žaidimų, kadaise mėgtas piemenų, pusbernių ir suaugusių vyrų. Šis žaidimas buvo aprašytas 1934 m. žurnalo „Gimtasai kraštas“ numeryje, kuriame užfiksuotos jo taisyklės, žaidimo eiga ir reikalingi įrankiai. Nors šiandien tokie žaidimai beveik pamiršti, juos verta prisiminti ir žaisti iš naujo – ne tik dėl smagumo, bet ir dėl gyvosios kultūros puoselėjimo. Tai paprastas būdas sugrąžinti į kiemus, stovyklas, šventes ar bendruomenių susibūrimus senąją bendravimo, varžymosi ir judraus laisvalaikio dvasią.
Kringlio mušimas
Vienas iš įdomesnių sodžiaus jaunimo žaidimų, be ripkos mušimo, čirylo, kereblos, kiaulės į dvarą varymo, buvo kringlio mušimas. Šis žaidimas, žinomas Lygumų bei kit. Šiaulių apskr. valsčiuose ir itin mėgiamas pusbernių, piemenų ir net suaugusių vyrų, berods, niekur nėra užrašytas, sodžiuose gi jau per 12 metų nebežaidžiamas ir beveik užmirštas. Šit kringlio mušimo žaidimo aprašymas (įrankiai, žaidimo taisyklės ir vieta).
Pasidirbama 24 (galima ir 12) lazdos, vadinamos kūlokais (kúokas-o) apie 70 cm. ilgio, 3 cm. diam., dažniausia lazdyninės. Kad geriau būtų laikyti, lazdos vienas galas per gniaužtą paplonintas. Taip pat pasidaroma 12 alksninių ar eglinių kringlių. Kringlis, t. y. toks stulpelis, kurio vienas galas rintyns, o kitas, didesnė dalis, kūgis. Kringelio pagrindas 10—12 cm. diam., šoninė — 3—4 cm. Visas gi kringlio aukštumas yra 12—15 cm. (2 pav.).
Žaidėjų gali būti nuo 2 iki 24. Žaidėjai laisvu susitarimu pasidalina į dvi lygi grupi, kartais du įtakingesnieji žaidėjai kviečiasi paeiliui. Žaidimą pradeda ta ar kita pusė ir susitardami arba burtais.
Lygesnėje vietoje (kieme, kluone, gatvėje) pasirenkama žaidimo aikštė kurioje priešpriešiais atžymimos dvi lygiagretės linijos apie 20 žingsnių atstumo viena nuo kitos. Žaidėjų grupė pasidalina po 6—12 lazdas ir po 6 kringlius. Grupių žaidėjai kringlius susistato ant linijų taip, kad vienas kringlis nuo kito būtų per 2 žingsnių atstumo. Prasideda pats žaidimas.
Vienos grupės žaidėjai nuo savo linijos muša kitos grupės kringlius. Vieną lazdą išleidus, antros grupės žaidėjai tuoj turi ją paimti — „rinkti“. Žaidimą pradėjusios grupės žaidėjams visas lazdas išleidus, — antrajai grupei eilė mušti. Pirma ji surenka išmuštuosius priešo kringlius ir nuo savo linijos, laikydami kringlį už smaigalio, sumeta į priešo pusę. Stengiamasi sumesti tuoj už priešo linijos vienoj krūvelėj. Jei kringlis nukrito arčiau priešo linijos, I-oji grupė gali su tuo kringliu nuo savo linijos mušti naujų II-sios grupės kringlių. Grąžintasis kringlis, arba, jei jis naujų numušo, — visi baigiami sumesti priešo pusėn. Jei kuri grupė išmuša visus priešo kringlius, nesunaudodama visų lazdų, tai likusias pasilieka sau.
Eilė antrajai (pav. B) grupei mušti. Stengiamasi visus kringlius išmušti. Visus kringlius išmušus ar visus kuolus išleidus, I-oji (pav. A) grupė išmuštuosius kringlius meta II-sios (B) grupės pusėn. Kringlis statomas toj vietoj, kur sustojo riedėjęs. Bet statant kringlį per smaigalį, galima versti į kurią nori pusę (vieną kartą). Jei numuštasis kringlis riedėdamas numušo dar kitą kringlį, — abu skaitomi numuštais. Jei šis pariedėjęs vėl atsistoja, arba kitą numuštą kringlį pastato, skaitoma nenumuštais.
Tokiu būdu A ir B grupių žaidėjų mušimai paeiliui kartojas, kol vienoj kurioj nors grupėj nebelieka nė vieno kringlio ir nė vienos lazdos, o antroj grupėj tuo pat laiku, paskutinę lazdą išleidus, lieka nenumuštas nė vienas kringlis. Tokiu būdu vienas žaidimo ratas baigiamas. Grupė, kuri nustojo visų lazdų, nebeturi savo pusėj kringlių ir naujų su paskutiniąja lazda nenumušo, — pralošė, gavo sausą. Bet ir tuo atveju nuo sausos dar galima išsigelbėti, jei paskutinę lazdą išleidusios grupės žaidėjai, tą lazdą geriausiam mušėjui išleidus ir nenumušus priešo kringlio, paspės nubėgę į priešo pusę pasigauti stovintį nors vieną kringlį. Bet gali ir nepasisekti pasigauti, nes laimėjimo laukiančios grupės žaidėjai, pasiėmę po lazdą, kai tik priešo paskutinė lazda nukrito ir kringlio nenumušė, skuba savus kringlius paversti, kad negalėtų pagauti. (Kringlį pagavus, žaidimas būtų tęsiamas). Tik metant paskutiniąją lazdą, abiejų grupių žaidėjai turi stovėti ant savo linijų.
Kringlį mušti žaidimas tęsiamas iki tol, kol žaidėjams nusibosta, ar laiko nebelieka. Paskutiniąją lazdą leidžia, paprastai, taikliausi kringlio mušėjai, nors šie savo lazdų dalį būtų ir išleidę. Tuo metu pats įdomiausias žaidimo momentas. Žaidimą, paprastai, žiūri maži vaikai, paaugę, senesnieji, ar šiaip kiti, kurie nežaidžia. Laimėjimus toji „publika“ palydi triukšmingais kliksmais ir šauksmais. Kringlis mušamas per pokaitę (pietų „postovio“ metu) ir šventadienių popiečiais.
