Pomidorų sėklos šiandien dažniausiai perkamos parduotuvėje – patogiai supakuotos, su gražiomis etiketėmis ir gausiu veislių pasirinkimu. Gyvenant pertekliaus laikais beveik niekas jų neberuošia pats: atrodo, kam vargti, jei kiekvieną pavasarį galima tiesiog nusipirkti naują pakelį? Vis dėlto žinoti, kaip pasiruošti pomidorų sėklas iš savo daržo, yra pravartu. Tai ne tik senas daržininkystės įgūdis, bet ir būdas išsaugoti patikusias veisles, atrinkti stipriausius augalus ir neprarasti ryšio su paprasta, bet labai praktiška sodybos bei daržo išmintimi.
Pomidorų sėklos namuose
Pomidorų sėklą pasigaminti labai lengva, tik nereikia pamiršti, kad jos kitais metais reikės. Sėklai gaminti reikia parinkti pačius geriausius iš visų esamų darže augalų. Sėklinių pomidorų kelmai turi būti ankstyvi, visiškai sveiki: ant jų negali būti ne tik sergančių vaisių, bet ir visi lapai turi būti normaliai žalios spalvos, nesusisukę ir nedėmėti. Sėklinio augalo vaisiai turi būti gražios formos, vienodos spalvos, nelinkę sutrūkti (suplyšti). Sėklai parinkti pomidorų kelmai turi būti derlingi. Į visa tai reikia kreipti daug dėmesio, nes tinkama atranka daržininkystėje turi labai daug reikšmės. Atrinkti sėkliniai pomidorų kelmai turi būti pažymėti, kad nuo jų vaisiai nebūtų skinami naudojimui.
Sėklai skirti pomidorų vaisiai turi gerai prinokti ant augalo. Jie skinami tik tada, kai būna visiškai raudoni, net kiek pernokę. Nuskinti vaisiai toliau dar nokinami kambaryje. Kai kambaryje stovėdami pomidorų vaisiai pradeda trūkti, tada jie piaunami pusiau ir sėklos išspaudžiamos į indą. Išspaustos sėklos 2–3 dienas rauginamos. Per tą laiką skystimas pradeda skaidrėti, ir sėklos lengvai išsiskiria. Tada sėklos išplaunamos. Geriausia plauti sėklas įpylus ant tokio sieto, pro kurio akeles jos neišlenda. Sėklas išplauti reikia gerai, kad jos būtų visiškai švarios. Sietų neturint, plovimui galima panaudoti retą drobinį audeklą.
Išplautos sėklos nusunkiamos ir tuojau paskleidžiamos ant popieriaus ar drobės džiovinti. Paskleisti reikia plonu sluoksniu ir per dieną 2–3 kartus džiovinamas sėklas pamaišyti, kad jos greičiau išdžiūtų. Ilgiau raugintos ir, be to, nestropiai džiovinamos sėklos gali labai greitai sudygti ir tuo būdu nustoti savo vertės. Vis dėlto sėklas reikia džiovinti nesaulėtoje vietoje, nes šlapios sėklos, paskleistos prieš saulę, gali bent iš dalies nustoti daigumo.
Gerai išdžiovintos sėklos atsargiai patrinamos tarp delnų, kad nebūtų sušokusios į kamuolėlius, supilamos į popierinius maišelius ir juose laikomos iki sėjos. Ant maišelio reikia užrašyti, kurios veislės sėkla supilta ir kuriais metais ji pagaminta.
