Senieji gydymo receptai atveria savitą lietuvių liaudies medicinos pasaulį, kuriame ligos, kūno negalavimai, išgąstis, „rožė“, džiova ar vidurių sutrikimai buvo gydomi augalais, šaknimis, gyvulinės kilmės priemonėmis, užpilais, nuovirais ir iš kartos į kartą perduodamais tikėjimais. Šioje medžiagoje atsiskleidžia ne tik praktiniai kaimo žmonių gydymo būdai, bet ir senoji pasaulėjauta, kurioje žmogaus sveikata buvo glaudžiai susijusi su gamta, metų laiku, gyvūnais, augalais ir bendruomenės atmintimi.
Čia pateikiami mokytojo Vl. Trinkos užrašytieji gydymo receptai iš Barboros Sabytės, gyvenusios Joniškaičių kaime, Lygumų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Užrašymo metu Barborai Sabytei buvo 47 metai. Ši vertinga etnografinė medžiaga buvo publikuota 1934 m. žurnalo „Gimtasai kraštas“ antrame numeryje.
Šie receptai šiandien pirmiausia įdomūs kaip kultūros, tautosakos ir liaudies medicinos paveldas. Jie leidžia pažvelgti į laikus, kai gydymas vyko ne vaistinėse, o pievose, daržuose, pamiškėse, prie balų ir kaimo trobose – ten, kur kiekvienas augalas, šaknis ar net neįprasta priemonė galėjo turėti savo paskirtį ir prasmę.
Senieji gydymo receptai
Mok. Vl. Trinkos užrašytieji gydymo receptai iš Barboros Sabytės, Joniškaičių k., Lygumų v., Šiaulių apskr., 47 m. amž.
- Mažieji kilčiukai — auga lauke, vaistas, kam pirštai kaltūnuoti. Gerti suvirinus 3 stiklines į dieną, kada nori gerti. Gerti apie 1 mėn. Nagus nuvaro, kiti atauga.
- Pienės — nuo vidurių užkietėjimo gyvuliui ir žmogui. Suvirinus gerti. Duodama ir nuo prietvaro, vidurių užkietėjimo. Gerti prieš valgymą.
- Didieji kiečiai — auga apie trobas; šaknis duoda nuo skruptulo. Suvirinti. Jei žaizdos, tai tą skystimą, skeptą suvirinus, klojama. Jei šakas taiso mažam vaikams nuo išgąsčio, naktį geriau miega. Įdeda kelias šakas į karštą vandenį.
- Lišnikas / čižos — auga patvoriuose. Nuo kirminų mažiems vaikams duoti suvirinus. Galveles galima duoti sumaišius su cukrumi dažyti, galima ir nevirinti.
- Ajarų šaknys —
a) nuo paširdžių skaudėjimo: sutrintas, sudžiovintas, geria įsipylę į vandenį;
b) nuo dantų skaudėjimo: plauti skysčiu nuo dantų juodumo — alūno balto, rūkštaus, suvirinti su ajarų šaknimis; vien ajarų šaknų suvirintu skysčiu plauti dantis nuo rudumo;
c) nuo pilvuko sugedimo — virinti ir gerti. - Puplaiškiai — auga prie balų; dėl apetito, nuo vidurių nervų suvirina ir geria.
- Naminiai čebatėliai mėlyni — nuo užkurtimo, ausų užkritimo. Gydo smilkalo, suvirinus plauna ausį.
- Taukžolių šaknys — nuo kaulo nulūžimo arba kojai geliant; sutarkuoja žalias šaknis, sumaišo su kiaulių taukais; uždėjus visą parą laikyti.
- Laukinės aguonėlės — nuo akių karščio, raudonumo. Suvirinus galveles, žiedus — plauti.
- Meirdai — auga apie namus; nuo slogų, kad kaulus gelia. Skanda, gerti prieš gulant, kad suprakaituotum.
- Čiobriai — auga ant ežių; nuo galvos skaudėjimo gerti. Mažam vaikui nuo pilvo skaudėjimo — ramunėlių ir čiobrių sumaišo, suvirina ir geria.
- Ramunėliai — nuo karščio mažam ir dideliam, be to, dantims plauti.
- Usilkai / rugiagėlės — nuo akių raudonumo ir nuo vėjo užpūtimo. Jei skauda kokią kūno dalį, „šlonks“, sušutinti, apvynioti.
- Širdžolės — auga ant ežių; gerti suvirinus nuo širdies nesveikumo.
- Konvalijos — nuo nervų ligų ir širdies; be to, kraują gaivina.
- Blėdžiai — skaudant kokį „šlonką“, kad kraują varytų, gerti suvirinus.
- Arkliaurūkščiai — gerti suvirinus nuo kruvino žyvato; yra labai geri vaistai; vartoti lapelius.
- Dobliukai — auga dobiluose ant ežių; nuo kaulinės rožės arba nuo rožės, kai į dantis įsimeta, ima juos gelti; gerti suvirinus.
- Rupūžėla / trumpūžė — suvirinus duoti gerti nuo gripų (meironai taip pat nuo gripų). Nuo šarlatinos, jei kaklas užkimęs — suvirinti, plauti, gargaliuoti ir kiek nuryti. Mažam vaikui į jos skystimą, kai išverda, pridėti kiaulės taukų, ruginių miltų, pikliavotų, ir padaryti košelę; jaja pritepa skepetą ir deda ant nugaros — ištraukia iš plaučių ligą.d) Jei mažas vaikas nušutęs, tai rupūžės išvirto skystimo, pamirkius skepetą, kloti; išgįja. Nušutimas atsiranda nuo išgąsčio. Ant skaudulio ir dideliam kloti. Rupūžėles gegužės mėn. gaudo, kol gegutė neužkukuoja. Rupūžėlė ta gera, kurią mušant ant nugaros trykšta lyg pienas.e) Pamatinė rupūžė — nuo numaro (geriausi vaistai; jos patarimu pagydyta). Papjauti ir kraujo duoti gerti po 5–6 lašus 3–4 kartus per dieną. Kad kraujas negedęs ilgiau pabūtų, įdėti cukraus.f) Kurmio kraujas irgi nuo numaro.
- Meškauogės — nuo gangrenos. Gerti degtine užpylus. Prie žaizdos dedant, turi būti su medumi sumaišytos. Surinktos uogos tuojau pataisomos.
- Katės kraujas — nuo raudonosios rožės.
- Jaučio tulžis — ją išleisti, žirnius įmerkti, kad žirniai tulžį sugertų; sudžiovinti, sumalti ir pročiukus sudėti. Kai dūsina ar nušalus labai kosti, pročiukus gerti. Vaistai panaikina ant plaučių kylančias pūsleles.
- Balžiedžiai ir baltojo imbiero suvirinti ir gerti. Kas sirgs plaučių uždegimu, ilgai nebeserga. Be to, tie vaistai plaučius ir kraują gaivina.
- Dilgynių šaknys ir žiurkšudžiai — nuo žarnų apsisukimo. Suvirinti ir gerti. Tada žarnas išpučia ir jos atsisuka.
- Pūkinės mėtos — suvirinti su sveiko žmogaus šlapimu, mažo vaiko, ir gerti po ½ stiklinės.
- Jurginų šaknys — nuo čerplaukio. Šaknis suskusti ir uždėti.
- Kalkių šarmas — nuo čerplaukio; į jį kiša pirštą.
- Česnako iškepto ir sugrūsto sumaišo su senovišku paraku ir deda. „Nuėsdina“ čerplaukį.
- Nuo plaučių dagiliukai — panašūs į kerpeles, augančias išsišakojusias ant akmenų. Galima rasti Būbių miškuose — nuo džiovos. Virinti ir gerti. Auga miške tarp samanų. Parduodama Šiaulių bobturgy.
- Pušų metūgės ir naminis medus. Suvirinti metūges ir medų įdėti. Gerti. Atauga jauno žmogaus plaučiai.
- Aviečių uogos — nuo plaučių uždegimo. Uogas sudžiovinti ir arbatos pataisius duoti. „Atleidžia“.
- Ramunėliai ir sveiko žmogaus šlapimas — nuo plaučių uždegimo. Suvirinti ir duoti.
- Mėlynai vabaliukai su medumi — nuo pasiutimo. Gerti arba, jei sveika, negyvą nuryti. Imti gegužės mėn. prieš gegutės užkukavimą. Jei bus pasiutusio šuns įkąsta, varys laukan myžti visą dieną.
- Taboka ir rūgusis pienas — nuo gyvatės įkandimo. Sumaišyti ir dėti. Arba taboka, sumaišyta su duona, sukramtyta, dedama ant įkandimo vietos. Nebetinsta.
- Baltosios pinavijos šaknys — nuo nervų. Su spiritu užpylus gerti.
- Ružavosios pinavijos arba raudonosios — vaikams nuo išgąsčio. Susukti sausą šaknį ir su pienu gerti.
- Kirvenčiai — nuo dieglio. Suvirinti ir gerti.
- Baltieji karklai — šakos su lapais; vaikams, kur taisos džiova arba „ingelska liga“ (rachitas). Taisyti vonias.
- Kadagiai — nuo inkstų uždegimo. Kadagius šutinti, o ant to garo stovėti kokią valandą. Daro taip: į kubilą įdeda raudonai įkaitintus akmenis; ant jų kadagius ir truputį vandeniu apkrapinti, kad nedegtų kadagiai.
- Drigniai — nuo jaknų sutinimo. Šutintis, kaip ir 39-me.
- Kadagių žalios uogos — jei tankiai varo myžti ar pūslės uždegimas, valgo žalias uogas. Tam reikalui irgi geriama suvirintos petruškos: šaknys, bet gerai ir lapai.
- Nadalkos — auga daržuose; po gimdymo, jei tinsta ar išsimeta, gyvuliui ir žmogui suvirina ir duoda gerti.
Užrašė mokyt. Vl. Trinka, Jonelaičių m-la, Padub. vl., Šiaulių ap.
