Kada ir kaip rinkti vaisius, kad jie ilgiau išsilaikytų, nesusimuštų ir neprarastų savo vertės? Šis klausimas ypač svarbus kiekvienam sodo šeimininkui, sulaukusiam obuolių, kriaušių ar kitų vaisių derliaus. Vien nepakanka vaisiui prinokti ant medžio – labai svarbu jį nuskinti tinkamu laiku, atsargiai, nepažeidžiant kotelio, odelės ir minkštimo.
Senasis sodininkų patyrimas primena, kad vaisių nereikėtų krėsti nuo medžio, ypač jei juos ketinama ilgiau laikyti ar parduoti. Obuoliai ir kriaušės turi būti skinami rankomis arba tam pritaikytais įrankiais, dedami į tinkamas pintines, saugomi nuo sutrenkimų ir renkami tada, kai jau yra susiformavę, bet dar nepernokę. Šiame straipsnyje aptariama, kada skinti vasarinius, rudeninius ir žieminius vaisius, kaip elgtis su lepesnėmis kriaušėmis, kokius įrankius naudoti ir kodėl rūpestingas vaisių rinkimas gali turėti įtakos ne tik derliaus kokybei, bet ir ateinančių metų sodo vaisingumui.
Kada ir kaip rinkti vaisius, kad jie ilgiau išsilaikytų
Reikia užmiršti seną prietarą vaisius krėsti. Juk padėję daug darbo medžių ir vaisių priežiūrai, neturime vienu medžio pakratymu sudaužyti obuolius ar kriaušes. Jei tik vaisius norime kurį laiką palaikyti arba kad ir tuojau juos parduoti, turime rūpintis, kad jie atrodytų ne prasčiau kaip medyje. Dėl to vaisius turime nuskinti (nuraškyti) rankomis arba tam tikrais prietaisais. Vaisius renkant, reikia turėti pintinaites, kopėčias, vaisiams nuimti įrankius ir dar kai kurių kitų įrankių. Geriausios pintinaitės esti aukštos, siauros apie 6—8 kilogramus talpumo, 35—45 cm aukštumo, 13—18 cm. platumo diametre (skersai) apačioj ir 22—27 cm. viršuje. Tokiose pintinaitėse vaisiai ne taip susispaudžia kaip plačiose pintinaitėse, be to, jos labai lengvai išlenda tarp šakų, ir iš jų neškrenta vaisiai. Pintinaitės vidus ir kraštai išsiuvami audeklu. Naudoja ir kitokių pintinaičių, bet aprašytoji praktiškiausia. Kad su pintinaitėmis medyje būtų patogiau, prie jų prisiriša medinį kablį (kriukį) kuriuo pintinaitė kabinama už šakos.
Prie vaisių raškytojo pritraukti tolimesnėms šakoms vartoja paprastą medinį kokių 1½ metro ilgumo kablį. Tam reikalui užsieny vartoja ir tam tikrą kiek sudėtingesnį prietaisą.
Vaisius skinant tenka naudotis ir kopėčiomis. Geriausia turėti dvipuses kopėčias.
Nuo didelių medžių kopėčių ir kablio pagalba vis dėlto visų vaisių nenurinksime. Tokiais atsitikimais naudojamės vaisių raškytuvais. Paprasčiausias raškytuvas daromas taip: plonutės kartelės galas suskaldomas į keturias dalis 13—18 cm. ilgio, į skėlimus įdedami kuoliukai ir ši vieta kietai apvyniojama viela. Tokiais raškytuvais reikia dirbti labai atsargiai, nes vaisius raškydami raškytuvą kiek pasukę šonan tuojau nulaužiame vaisius nešančius ūgius. Geriausia raškytuvų skinti tik po vieną vaisių, nes kaip tik skinsime daugiau, tuojau vaisiai apsidaužo. Yra ir patobulintų raškytuvų, būtent, automatas ir vadinamasis greifas. Automato raškytuvo pirštai siauri, o greifo du platūs plaštakai, dėl to jie vaisius ne taip suspaudžia.
Raškytuvais naudojamės tik ten, kur rankomis nepasiekiame, bet šiaip jau kiek galima reikia raškyti rankomis, o raškant ypatingai lepius vaisius vartoja net minkštas pirštinaites.
Vaisius reikia skinti kiek anksčiau kaip kad jie galutinai nunoksta. Atėjus laikui vaisius skinti, jų kotelis paprastai jau lengvai atsiskiria nuo šakutės. Iki to laiko vaisiai turi gerai susiformuoti. Lytingu metu vaisių kotelis sunkiau skiriasi nuo šakutės.
Per daug anksti nuskinti vaisiai vysta, raukšlėjasi ir negražiai atrodo, o per vėlai nuraškyti būva pirus, minkšti ir nebesultingi.
Vasarinės atmainos ir dalis rudeninių, kai tik pradeda nokti, tuojau savo žalią spalvą keičia į gelsvą, grūdai iš baltų pasidaro rusvi, o kai kurių atmainų net juodi. Lepias vasarines obuolių ir kriaušių atmainas reikia nuskinti tik laiku, kad jie būtų skaniausi ir gardžiakvapiai. Labiausiai reikia kreipti dėmesį į savalaikį tirpstančią ir sultingą minkštimą kriaušių raškymą. Kai kurių lepių atmainų anksčiau nuraškyti obuoliai yra netgi skanesni. Skynimo metu kriaušių grūdai beveik visada juodi.
Rudeniniai vaisiai skinami 5—12 dienų prieš nunokstant. Per daug anksti nuraškyti vaisiai bus žalsvi ir ne tokį gražūs. Ypatingai ankstybas nuskynimas atsiliepia į vėlybesnes atmainas: toki vaisiai niekuomet nebus taip gražūs, skanaus kvapo ir neturės skanios minkštumos, kaip kad gerai ant medžių išlaikyti.
Žieminės atmainos renkamos prieš pat šalčius, paprastai po 2—3 šalnų; nuo šalnų vaisiai tuojau įgyja gražią spalvą, bet galutinis vaisių pagrožėjimas darosi jiems begulint. Daugumas atmainų visai lengvai pakenčia 2—3 laipsnių šaltį. Neatšilusių vaisių negalima liesti ranka, nes tose vietose tuojau pasidaro tamsių dėmių. Labai sunku nutaikinti laiką, kada reikia skinti žiemines kriaušes; tas dažniausiai gerai pavyksta tik gerai prityrusiems sodininkams; nenunokusių kriaušių kotelis labai lengvai lūžta.
Vaisius reikia skinti kai nėra rasos; jei vidurdienis karštas, vaisius sustoja rinkę. Rytą ir vakarą vaisiai turi ypatingą aromatą.
Nuo rūpestingo vaisių surinkimo pareina ir tas, kiek ilgai vaisiai galės gulėti, nuo to iš dalies pareina ir ateinančių metų derlius. Reikalingi prityrę ir rimti rinkėjai; geras rinkėjas padirba 1—2%, o blogas net iki 80%. Posakį „skinti vaisius“ reikia pakeisti „rinkti vaisius“.
Nuo jaunų medelių vaisius renka atskirai, nes jie nunoksta kiek anksčiau ir esti geresnės rūšies.
Su ilgu koteliu obuolius ir kriaušes raškydami pakelia kiek aukštyn, tuo pat laiku smagurių pirštų prisiglaudžiama prie kotelio; tuo būdu vaisių kotelis lengvai atsiskiria nuo vaisinės šakutės; obuoliai su trumpais koteliais renkant pasukami kiek į šoną. Jei tik raškydami vaisius lenksime žemyn, tai koteliai lūžta. Vaisiai be kotelių ar su nulūžusiais koteliais, o ypač kriaušės, statomas daug žemiau. Rinkėjų pirštų nagai turi būti trumpai nukarpyti, nes ilgais nagais galima sužeisti lepesnius vaisius. Vaisiai rūpestingai ir atsargiai dedami į pintinaitę. Kriaušės su koteliais dedamos kiek įstrižai, kad jos nesužeistų gretimųjų.
